Valkininkuose nuskambėjo paskutiniai šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ garsai

Ką tik nuskambėjo paskutiniai Valkininkų šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ garsai. Rugpjūčio 17 d., sekmadienį miestelyje pristatytos net dvi šiuolaikinės dailės parodos, o pažintiniame take „Girios draugas“, šalia vaizdingos Merkio atodangos, vietos žmonių nuo seno vadinamos Baltu kalnu, įvyko įspūdinga premjera – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ atliko Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“ kartu su dviem Dzūkijos sostinės šokių kolektyvais – „Aušrinė“ ir „Vakarė“.

Džiugu, kad viename renginyje savo pajėgas sujungė net trys talentingi jaunimo kolektyvai ir parengė jaudinantį pasirodymą tikroje gamtos scenoje – smėlio  šlaite įsitaisiusiems muzikantams antrino grakščios šokėjos, kurias žiūrovai pirmiausia matė aukščiausiame Balto kalno taške. Kiek vėliau jos, tarsi mitinės miško būtybės, nusileido žiūrovų ir orkestro link,  įtaigiais judesiais susiliedamos su muzikos garsais.

Miškas ir jame nuskambėjęs garsusis M. K. Čiurlionio kūrinys – tai ne tik gražūs prasminiai sąskambiai ir festivalio dedikacija mūsų meno genijui, bet ir kvietimas tarsi iš naujo patirti trapų dzūkiškos gamtos grožį. O šį regioną mažiau pažįstantiems festivalio svečiams, žiūrovams – tai puiki proga pasinerti į gamtos aplinką lydint nuostabiai muzikai, atrasti Valkininkų krašto unikalumą bei žavesį ir dar galbūt ne kartą čia sugrįžti…

Beje, šiųmetis festivalis jau antrasis – pirmieji „Sūkuriai“ surengti 2024 m. žinomo šiuolaikinio meno kūrėjo Žilvino Landzbergo iniciatyva. Džiugu, kad festivalis išaugo, pasipildė įdomiais bendradarbiavimo projektais su profesionaliais šiuolaikinio meno kūrėjais bei Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojais – menininkais. Likus savaitei iki pagrindinių „Sūkurių“ renginių, Valkininkų miestelyje apsistojo ir kūrė dailės mokytojai, pasitelkę ir bičiulių iš Vilniaus dailės akademijos. Plenero metu sukurti darbai buvo pristatyti parodoje „Atviras peizažas“ Valkininkų kultūros centro mažojoje salėje. Parodos ir plenero dalyviai – žinomi kūrėjai, pedagogai, skulptorius Gediminas Piekuras, daugybės svarbių paminklų, atminimo ženklų autorius. Jonas Vaitekūnas, ne tik Vienožinskio mokyklos mokytojas, bet ir Vilniaus dailės akademijos docentas. Tapytojos Rasa Noreikaitė-Miliūnienė ir Vida Sevrukienė, šiuolaikinio meno kūrėja, fotografė Aurelija Maknytė, dailėtyrininkė Kristina Stančienė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, keramikos katedros laboratorijos vadovė Jurgita Jasinskaitė.

Įspūdingai plenere pasirodė ir šauni menininkų Kavaliauskų šeima, gyvenanti ir kurianti Naujuosiuose Valkininkuose.  Rūta ir Nerijus Kavaliauskai – plačiai žinomi skulptoriai, restauratoriai, kartu su sūnumis Mykolu ir Rapolu specialiai festivaliui parengė ne tik skulptūros, bet ir tapybos, šiuolaikinio meno projektus. Rapolo Kavaliausko parodos „Šydas“ atidaryme Valkininkų kultūros centro didžiojoje salėje žiūrovai išvydo didžiulių formatų mišria technika atliktus darbus, sužavėjusius savo paslaptingumu, savita išraiška, abstrakčių ir tikroviškų formų deriniais. Jaunesniosias Kavaliauskų šeimos atstovas Mykolas drauge su tėvais sukvietė žiūrovus į ypatingą, dar daugelį savo paslapčių tebesaugančią vietą, Valkininkų pranciškonų vienuolyno pamatus, kurie tapo fonu skulptūriniams objektams. M. Kavaliausko baltumu spindinti grakšti Marijos skulptūra paženklino kadaise čia stovėjusios bažnyčios vietą, o R. ir N. Kavaliauskų kūrinys – didžiulė forma skulptūros kūriniui lieti, kurioje ryškėjo dramatiškomis pozomis sustingusios žmonių figūros (Trojos žynio Laokoono ir jo sūnų atvaizdai) skatino susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir laikinumą, apie blogį ir gėrį, klastą ir pasiaukojimą ir mitologinėmis, ir šiuolaikinio gyvenimo sąvokomis.

Taip pat, ši rimta ir intelektuali, talentinga šeimyninė kompanija turi neeilinių kūrybinių ir organizacinių gebėjimų. Jau ne vienerius metus džiugiai kuriantys Bobausių šventės Naujuosiuose Valkininkuose įvaizdį, šįkart Kavaliauskai vienuolyno prieigose užkūrė didžiulį katilą, kuriame skaniai garavo šiaip jau meno projektams nebūdingos vaišės – gardi žuvienė. Jei kam kiltų klausimas, kodėl žuvis, ką bendro ji turi su Valkininkais, turėtume ką atsakyti. Praėjusiais metais miestelyje viešėjęs archeologas Žygimantas Buržinskas, žinantis daug Valkininkų istorijos paslapčių, pasakojo, jog ir iki mūsų dienų miestelyje išlikę daug mažų vandens telkinėlių, kūdrų, pelkučių bei istoriniai šaltiniai liudija, jog Valkininkai senovėje buvę panašūs į Trakus – sausuma, supanti patvenkusių upių, o tvenkinių vandenyje buvo auginama žuvis.

Tuo tarpu menininkas, architektas Mantas Maziliauskas kartu su vietos jaunimo grupe, savanoriškai prisidėjusia prie festivalio programos įgyvendinimo, gražiojoje Balto kalno, brandaus pušyno ir Merkio tėkmės apsuptyje, beveik visą savaitę kūrė didžiulę erdvinę – architektūrinę kompoziciją, įkūnijančią čiurlionišką gamtos ir kūrybos simbiozę.

Festivalis „Sūkuriai“ kaip reikiant „įelektrino“ ramaus, nediduko, tačiau praeities didybę vis dar menančio Valkininkų miestelio erdves. Ir vietinių, ir į svečius atvykusių kūrėjų čia palikti garsai, judesiai, formos, spalvos gražiai susiliejo į dar vieną, naują pasakojimą apie Valkininkų krašto savitumą ir grožį. Neliko jokių abejonių, jog reikia festivalį  plėtoti ir „auginti“,  kad vietos bendruomenė imtų dar labiau vertinti savo gyvenamą aplinką, protėvių palikimą, o atvykę svečiai patirtų čia naujų įdomių atradimų.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Varėnos rajono savivaldybė, UAB Girvytis

Partneriai: Varėnos kultūros centras, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, Valkininkų seniūnija, Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioninis padalinys.