Jonų Respublikos šventė Jonavoje – tautiškumo, muzikos ir bendrystės kupina diena

Birželio 23-ąją Jonavoje nuaidėjo išskirtinė vienos dienos valstybės – Jonų Respublikos – šventė, šiemet pažymėjusi savo 20-ąsias įkūrimo metines. Nuostabi šventė mūsų mylimo miesto 275-ųjų metų jubiliejaus renginių sūkuryje.

Jonų Respublikos širdimi tapo Jonų sodyba, kvietusi lankytojus į begalę tautinių edukacijų: nuo amatininkystės, kulinarinio paveldo iki senųjų žaidimų ir rankdarbių dirbtuvių, vainikų pynimo ar net sviesto mušimo, o kur dar kalvininkystė ar puodų žiedimas. Vyko „Jongrašio“ mainai, o Jonų Respublikos kanceliarijoje fiksuota Jonų istorija – visi atvykę Jonai ir Janinos buvo įrašyti į oficialią Respublikos knygą, taip oficialiai tapdami Jonų Respublikos piliečiais.  

Šventinę nuotaiką kūrė mugė, kupina įvairiausių gaminių, skanėstų ir kūrėjų dirbinių. Vakaro metu, simboliškai scenoje, Jonų Respublikos vedėją Joną Radzevičių iškilmingai vainikavo Jonavos kultūros centro vadovė Jurgita Serapinė – šis gestas tapo šventės akcentu ir pagarbos ženklu visiems Respublikos Jonams.

Koncertinėje programoje žiūrovus džiugino žinomi Lietuvos atlikėjai: Rokas Kašėta, žavingasis Kamanių šilelis, legendinės „Hiperbolės“ įkūrėjas – maestro Viktoras Prapras su grupe, o vakarą vainikavo energingasis Vaidas Baumila su kuriuo dainas traukė per 20 000 Jonų Respublikos širdžių.

Susirinkusius sveikino ir kalbas sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius bei Seimo narys Eugenijus Sabutis, pabrėžę Jonų Respublikos reikšmę kaip išskirtinio kultūrinio reiškinio Lietuvoje.

Šventėje netrūko ir smagių rekordų – buvo nudrožtas didžiausias šaukštas, simbolizuojantis bendrystę ir lietuvišką vaišingumą. Vyko ir Sūrininko čempionatas, kurio nugalėtoją išrinko garbinga komisija. Taip pat buvo išrinktas gražiausias paparčio žiedas iniciatyvoje „Atrask paparčio žiedą Jonavoje“.

Po koncertinės programos žiūrovų laukė neregėto grožio baltiškoji misterija, kuri tapo šventės kulminacija. Tai buvo reginys, kuriame susipynė senovės baltų simbolika, mitologija ir šiuolaikinės technologijos. Scenoje ir visoje Joninių slėnio erdvėje sprogo spalvų, šviesų ir projekcijų sintezė – Joninių naktį nušvietė intensyvūs šviesos efektai, kurių spindesys tarsi atgaivino senovinius pasakojimus.

Joninių kalnas nusidažė visai kitomis spalvomis – mistinėmis mėlynomis, ugninėmis raudonomis, sakraliais baltais atspalviais, tarytum atspindėdamas Joninių stebuklą ir žmogaus ryšį su gamta bei protėvių dvasia. Misterija tapo ne tik reginiu, bet ir pojūčių kelione, kvietusia stabtelėti, pajusti ir susimąstyti.

Visa šventė buvo vainikuota įspūdingais fejerverkais, nušvietusiais nakties dangų virš Jonų Respublikos. Tai buvo simbolinis atsisveikinimas iki kitų metų – kai Jonai vėl sugrįš, vėl iškels vėliavą ir vėl kurs vienos dienos valstybę, kupiną šviesos, bendrystės ir šventės dvasios.

Jonų Respublikos šventė dar kartą įrodė, kad Jonava – tai vieta, kur gyvuoja tradicijos, kur atgimsta lietuviška dvasia ir kur kiekvienas Jonas tampa tikru Respublikos piliečiu – bent vienai dienai, bet su ilgam išliekančiu jausmu.