Šakių miesto pėdutės kviečia pažinti miestą be gido

Šakių miesto išskirtinumas - skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtos aštuonios granitinės plokštės su iš bronzos išlietomis pėdutėmis ir QR kodais. Nuskenavus QR kodą, pateikiama informacija, kaip per laiką keitėsi pastatas (objektas) ir jo paskirtis, kas jame vyko. Pėdučių simbolis pasirinktas neatsitiktinai: tai ne tik tiesioginė užuomina į objektų paiešką pėsčiomis, tačiau ir lietuvių kalbai dedikuotos bronzinės mergaitės, simbolizuojančios lietuvių kalbą, skulptūros, su grindinyje įspaustomis jos pėdomis, tąsa.

Skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio bronzinė skulptūrinė kompozicija „Simboliai laike“ skirta įamžinti kalbai ir žmogaus pažinimo keliui. Kompozicija sudaryta iš bronzinės mergaitės, rankose laikančios knygą, skulptūros ir šaligatvyje įspaustų jos pėdų – abėcėlės raidžių žymių. Tautinis atgimimas, lietuvių bendrinės kalbos tėvas J. Jablonskis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai -  labai svarbūs ir istoriškai nepamiršti.

Kviečiama išbandyti, skenuoti QR kodus ir pradėti kelionę. O kelionė Jums bus turininga ir linksma, nes keliausite po mažą, bet jaukų miestą, Zanavykijos  sostinę – Šakius.

Skvere, prie miesto puošmenos kariliono, grindinyje ieškokite plytelės su pėdutėmis ir užrašu – TURGAUS AIKŠTĖ. Manoma, kad turgaus aikštė Šakiuose pradėjo savaime formuotis apie 1765 m. čia stovėjusios medinės bažnyčios aikštės vietoje. Turguje buvo prekiaujama arkliais, galvijais, grūdais, linais, odomis ir vietos amatininkų dirbiniais. Turgaus grafiką apsprendė religinis skirtingų tikėjimų kalendorius. Apylinkės valstiečių atvežamus produktus supirkdavo žydai, todėl turgų perkėlus į penktadienį, dėl šabo, žydai negalėtų parduoti supirktų produktų rytojaus dieną. Taip aikštė tapo savotiško dalykiškumo, tolerancijos ir sutarimo paieškų vieta.

Skvero gale ieškokite plytelės su pėdutėmis ir užrašu – ŽYDŲ BENDRUOMENĖ. Dėl žydų tautybės žmonių gausos Šakiuose, daktaras Vincas Kudirka satyroje „Viršininkai“ Šakius pavadino „Žydpile“. Nepaisant kultūrinių tradicijų skirtumų, ekonominių ir politinių įtampų, kasdienis žydų ir lietuvių gyvenimas buvo grįstas draugyste ir savitarpio pagalba. Dalis žydų tautybės mokinių rinkosi mokslą Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Visko, išskyrus tikybą, vaikai mokėsi bendrai.

O štai, kur kadaise keletą metų Šakiuose gyveno tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka, rasite pėdutes – V. KUDIRKOS KLĖTIS. Šakius puošia skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas Vinco Kudirkos biustas. Jis pastatytas pačiame miesto centre, būtent toje vietoje, kur kadaise menkai šildomoje klėtelėje pats Kudirka priiminėjo ligonius, ten yra ir plytelė su pėdutėmis bei QR kodu.

Vaikštinėdami po Šakius rasite ir VAILOKAIČIO BANKO pėdutes. Nustebsite, kad jį įkūrę Juozas ir Jonas Vailokaičiai – turtingiausi tarpukario Lietuvos asmenys! Įžvalgūs, sėkmingi, išsilavinę, novatoriški, darbštūs ir nuoseklūs verslininkai, patriotai, politikai ir kosmopolitai. Apie Vailokaičių giminės kilmę pasakojamos įvairios legendos. Viena jų teigia, kad jie kilę iš mišrios lietuvių ir žydų šeimos. Tai esą rodo išskirtinė išvaizda ir tūlam lietuviui nebūdingas sumanumas, įžvalgumas ir verslumas. 

Šakių ŽIBURIO GIMNAZIJA įkurta 1918 metais. Gimnazistai ne tik mokėsi, bet užveisė retų augalų sodą, kuriame buvo rengiamos medelių sodinimo bei sporto šventės, aktyvūs buvo jaunieji literatai. Gimnazija netgi turėjo pučiamųjų, o vėliau ir styginių orkestrą. Gimnazija tapo kultūros židiniu, kuriame tilpo leidykla, redakcija, muziejus, biblioteka, gimnazija, teatras ir net filharmonija. Šiuo metu gimnazijos sodus, kultūrinį bei visuomeninį palikimą ir gyvastį mena Šakių „Žiburio“ gimnazijos alumno choreografo Juozo Lingio vardu pavadintas parkas. Jame rasite pėdutes, skirtas Žiburio gimnazijos istorijai. Gerai įsiklausius, ošiančių medžių šnaresy galima išgirsti gimnazistų klegesio aidą...

1952-aisiais patriotinių jausmų vedama grupelė Šakių gimnazijos moksleivių iškėlė Lietuvos Respublikos trispalvę vėliavą ant Šakių miesto vandentiekio bokšto. Šią istoriją taip pat išgirsite – ŠAKIŲ VANDENTIEKIO BOKŠTAS pėdutėje. O unaravi zanavykai turi planų šį istorinį vandentiekio bokštą pritaikyti turistų lankymui, istorijos pamokėlėms ir pramogoms.

Dar viena plytelė su pėdutėmis – ŠAKIŲ LIGONINĖ. 1936 m. laikraštis „Suvalkietis“ ligoninę įvardino, kaip moderniausia to meto Lietuvoje. O kaip ji plėtėsi ir kokias ligas gydė vieni geriausių to meto gydytojų taipogi galėsite sužinoti ir paklausyti nuskanavę OR koduką.

ŠAKIŲ BAŽNYČIA. Lietuvos architektas – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo netradicinę sumoderninto romaniškojo stiliaus bažnyčią su itin aukštu bokštu. Architektas Šakiuose matė mažąją Italiją. Daugiau apie tai – pėdutėje prie Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Neabejotinai Šakiai Jums suskambės kitomis spalvomis ir istorijos garsais.