Lukšių pieninės veikla šiemet nuostolinga, ieško būdų atsiskaityti su kreditoriais

Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdomos ir restruktūrizuojamos Lukšių pieninės veikla šiemet išlieka nuostolinga, nepaisant pastangų išlaikyti gamybą ir tęsti veiklą siekiant atsiskaityti su kreditoriais bei įvykdyti pirkėjų užsakymus.

Registrų centrui pateiktoje 2024 metų ataskaitoje sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja teigia, kad sustabdžius skolų pagrindiniams kreditoriams išieškojimą pieninė tęsia veiklą, bando išlaikyti nuolatinį gamybos procesą.

„2025 metais bendrovė padidino superkamo ir perdirbamo pieno kiekius, palyginti su 2024 metais, taip pat šiais  metais buvo pradėta teikti arbatos išpilstymo paslauga, tokiu būdu siekiant sumažinti pastovias išlaidas, tenkančias bendrovės gaminamai produkcijai dėl sumažėjusių gamybos apimčių, tačiau pirmąjį pusmetį veikla buvo nuostolinga, EBITDA neigiama“, – rašoma ataskaitoje.

„Egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, kad bendrovė be papildomo finansavimo iš grupės įmonių negalės pasiekti restruktūrizavimo plane numatytų rodiklių ir atsiskaityti su kreditoriais pilna apimtimi“, – teigia Lukšių pieninė.

Anot jos, didžiausia jos kreditorė MPK nėra įsipareigojusi skirti papildomą finansavimą pieninei, tačiau yra įsipareigojusi nereikalauti skolų grąžinimo iki restruktūrizavimo pabaigos, išskyrus atvejį, jei su kreditoriais būtų  atsiskaitoma iš turto pardavimo.

Anot ataskaitos, su kreditoriais atsiskaityti tikimasi iki 2028 metų.

Nurodoma, kad įmonės nuostoliai pernai siekė 1,8 mln. eurų – 34,8 proc. daugiau nei 2023-aisiais (1,3 mln. eurų), o pajamos augo 8,5 proc. iki 13,8 mln. eurų.

Anot įmonės,  2024 metais jos produktų kainų didėjimas buvo mažesnis nei savikainos augimas, dėl to įmonė patyrė nuostolį.

„Tačiau potencialus bendrasis pelnas iš pieno produktų galėjo būti didesnis, nes nuolat didėjo žaliavinio pieno supirkimo kainos (...). Per 2024 metus vidutinė perskaičiuoto žaliavinio pieno kaina, palyginti su 2023 metais, padidėjo apie 26 proc.“, – teigiama ataskaitoje.

Anot jos, sumažėjus apyvartinio kapitalo apimtims pernai pieninė buvo priversta pirkti ir perdirbti mažiau žaliavinio pieno. 2024 metais ji vidutiniškai per dieną perdirbo 53 tonas pieno, o 2023 metais – 65 tonas.

„Kartu su sumažėjusiu perdirbamo pieno kiekiu sumažėjo ir gaminamos produkcijos kiekiai, dėl to didėjo  perdirbimo kaštai. Tačiau didžiausią įtaką pardavimų mažėjimui bei nuostoliui darė mažos gamybos apimtys ir aukšta produktų savikaina“, – teigia bendrovė. 

Teigiama, jog dėl neigiamo rezultato (ypač grietinės, varškės, pieno, kefyro) buvo atsisakyta didinti pardavimus Lietuvos rinkoje ir parduoti minimaliai pagal sutartis su prekybos tinklais išlaikant krepšelį. 

Lukšių pieninė, be to, ataskaitoje atskleidžia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto paramos panaudojimo. Pernai gegužę Europos deleguotoji prokurorė laikinai areštavo pieninės projekto metu įsigytus 5,524 mln. eurų vertės įrenginius, tačiau bendrovė yra paprašiusi palikti areštą tik 954,3 tūkst. eurų vertės įrangai – tai yra gautos paramos sumai.

Bendrovė iki 2024 metų vasario 15 dienos turėjo įgyvendinti gamybos modernizavimo projektą, tačiau pernai lapkritį buvo pradėtas tyrimas dėl neįvykdytų neįvardijamų rodiklių.

„Bendrovė gali būti įpareigota grąžinti gautą paramą ar jos dalį. Maksimali grąžintina gauta paramos suma – 954 296 eurai“, – rašoma ataskaitoje.

BNS rašė, kad vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė ir MPK valdytoja Klaipėdos įmonė „Karpis“ rugpjūtį baigė derybas dėl MPK įsigijimo. Vilkyškių pieninė yra pateikusi prašymą Konkurencijos tarybai dėl 100 proc. Marijampolės įmonės akcijų paketo įsigijimo.

Vilkyškių pieninė šiemet vasarį už neįvardijamą sumą įsigijo reikalavimo teisę į MPK ir Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui „Artea“ bankui. 2024 metų pabaigoje jų suma siekė 16 mln.  eurų.