Nuomonė | 10 MIN.

Suomių premjero patarimas Lietuvai: kartais per daug kalbame apie gynybą, svarbus ir atsparumas (interviu)

Saulius Jakučionis
2025 m. birželio 3 d. 08:29
Petteri Orpo / Scanpix

Vilniuje viešėjęs Suomijos premjeras Petteri Orpas sako, kad rengiantis gynybai nuo Rusijos svarbu ruošti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenę būti atspariai.

Pasak jo, tokios patirties pati Suomija semiasi iš istorijos, gebėjimo apsiginti nuo Sovietų Sąjungos XX amžiuje.

„Sakyčiau, kartais per daug kalbame apie gynybą. Labai svarbus ir atsparumas, o tai yra visos visuomenės mąstymas, kaip ji yra pasirengusi gintis ir rūpintis savo saugumu“, – interviu BNS sakė P. Orpas, dalyvavęs Vilniuje vykusiame rytinių ir šiaurinių NATO šalių vadovų susitikime.

„Tai reiškia gerą bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, tarp vietos valdžių ir nacionalinės valdžios. Pagaliau tai net ir švietimo klausimas. Saugumo modelis turi būti visapusiškas“, – pridūrė jis.

Pasak suomių ministro pirmininko, jo šalis nebijo karo, nes yra jam pasirengusi.

„Visada buvome pasirengę, nes jie (rusai – BNS) visada ten buvo“, – tvirtino P. Orpas.

– Stebime, kad Suomijos prezidentas turi tikrai ypatingą ryšį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip Suomija planuoja išnaudoti šį ryšį?

– Išmintingai (juokiasi). Taip, tas ryšys tikrai yra kažkas ypatingo. Stengiamės stiprinti ryšius tarp Suomijos ir JAV, bet taip pat tarp Europos ir JAV bei Ukrainos ir JAV. Visi šie trys klausimai yra labai svarbūs: Suomija, Europa ir Ukraina, nes transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs mums visiems, europiečiams.

Būtent todėl svarbu bandyti ir padėti rasti bendrus sprendimus tiek Ukrainos klausimu, tiek dėl to, kaip stiprinti NATO. Ant stalo yra ir prekybos susitarimai bei daug kitų klausimų. Todėl dabar mums reikia diskusijų, ir tas tiesioginis ryšys, kurį turi mūsų prezidentas, yra labai svarbus.

– Ar manote, kad tai dar didesnė atsakomybė, turint omenyje, kad jūsų prezidentas yra vienas iš nedaugelio Europoje, galinčių realiai susikalbėti su prezidentu D. Trumpu?

– Taip, žinoma. Bet esame pasirengę prisiimti atsakomybę.

– Kaip reaguojate į pranešimus, teigiančius, kad Jungtinės Valstijos nenori, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvautų birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje?

– Pirmiausia, manau, kad dar anksti pasakyti, kaip viskas atrodys Hagos viršūnių susitikime. Bet žiūrint apskritai, labai tikiuosi, kad galėsime judėti pirmyn su Ukraina ir dėl santykių tarp NATO ir Ukrainos. Tam, žinoma, mums reikia ir JAV buvimo kartu. 

– Tai ar tikitės, kad prezidentas V. Zelenskis bus Hagoje?

– Manau, kad tai būtų labai gerai ir naudinga, bet pasižiūrėsime, kaip ten bus. Dar per anksti sakyti. Tai yra proceso dalis.

– NATO prieš keletą metų Vilniuje pakartojo, kad Ukraina galiausiai prisijungs prie NATO, tą patį pasakė ir Vašingtone pernai. Ar matote riziką, kad NATO gali atsitraukti nuo šio pažado – stebėtojai teigia, kad JAV gali būti atviros susitarimui su Rusija, jog Ukraina niekada netaptų Aljanso nare?

– Mano požiūriu, Ukrainai vieta yra NATO, Europos Sąjungoje ir Vakaruose. Turime rasti būdą, kaip tai padaryti įmanomu dalyku. Žinoma, JAV nuomonė yra lemiančios svarbos, bet mes dirbame, ieškodami būdo, kaip paremti Ukrainos kelią į narystę NATO.

– Prieš kelias savaites matėme pagrindinių ES šalių lyderius – Prancūzijos, Vokietijos – sakančius, kad ES tikrai įves griežtas sankcijas Rusijai, jeigu ji nesutiks su siūlymu dėl paliaubų Ukrainoje. Kelios savaitės praėjo, bet didelio postūmio nematome iki šiol. Ar ES nedemonstruoja silpnumo?

– Matome stiprų sankcijų paketą ant JAV stalo, ruošiame ir savo Europos Sąjungoje. Dabar atėjo laikas panaudoti tuos sankcijų paketus kartu. Mums reikia jų abiejų, nes matome, kad Vladimiras Putinas nėra pasirengęs tikroms deryboms ar paliauboms. Būtent dėl to mums reikia didesnio spaudimo V. Putinui ir Rusijai, o tai reiškia daugiau sankcijų plius karinę paramą Ukrainai. Šios dvi priemonės yra geriausios priemonės priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.

– Suomija šiuo metu gynybai išleidžia apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO svarsto priimti sprendimus dėl įsipareigojimo šalims ilgainiui gynybai skirti 5 proc. BVP, bet, kaip suprantu, vyksta diskusijos – ar visi šie pinigai turi būti skiriami griežtai gynybos reikmėms, ar dalis jų galėtų būti skiriami ir su gynyba susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūrai. Kurį būdą palaikote?

– Suomijos vyriausybė jau yra nusprendusi padidinti gynybos išlaidas iki 3 proc. BVP iki 2029 metų. Dabar turime diskusiją dėl naujo išlaidų lygio ir kokios galėtų būti jų proporcijos.

Mums svarbiausia, kad tos karinės išlaidos būtų realios. (...) Man svarbiausia, kad suprastume, jog Rusija yra nuolatinė grėsmė ir todėl turime stiprinti savo gynybą nedelsiant. Tai reiškia, kad ir NATO, bet taip pat ir Europos Sąjungoje, mums reikia aiškios vizijos, kad Europa turi būti pasirengusi gintis pati, gerai bendradarbiaudama ir NATO viduje. 

Koks bebūtų (gynybos finansavimo – BNS) skaičius, jis turi būti pagrįstas grėsme. Dabar esame derybose, turime savo poziciją, bet turime palaukti galutinių sprendimų.

– Suprantu, kad poziciją dėl finansavimo gynybai proporcijų irgi turite?

– Turime savo poziciją deryboms, bet ji dar nėra vieša.

– Bet kokiu atveju būsimieji NATO sprendimai tikriausiai reiškia, kad Suomijos išlaidos gynybai taip pat turės augti, ir daugiau negu dabar esate nusimatę. Kaip ruošiate tam savo visuomenę? Ką toks sprendimas reikš iš jūsų perspektyvos – mokesčių didinimą, viešųjų paslaugų mažėjimą?

– Mums reikia stipraus ekonomikos augimo ir neatsiliekančio konkurencingumo. Tai yra atsakymas. Dabar kaip tik reformuojame savo ekonomiką, sumažinome viešąsias išlaidas milijardais eurų, nes turime tris problemas vienu metu – senėjančią visuomenę, Rusiją ir palūkanų normas.

Visa suomių tauta supranta Rusijos grėsmę dėl mūsų istorijos. Diskusija Suomijoje nėra apie tai, ar didinti lėšas gynybai reikia, bet diskusija yra apie tai, kaip tai padaryti. Tačiau man didesni mokesčiai reiškia mažesnį ekonomikos augimą. Socialistams, žinoma, didesni mokesčiai būtų rojus.

– Suprantu, kad dar turite susitarti. Bet juk žinote, didesnė ekonomika reikštų ir tai, kad daugiau eurų reikėtų skirti gynybai.

– Taip, taip. Bet aš teikiu pirmenybę didesnei ekonomikai, o ne mažesnei ekonomikai.

– Matome pranešimus, kad Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie Suomijos sienų. Kaip planuojate į tai reaguoti?

– Buvo aišku, kad jie taip padarys dar tada, kai nusprendėme prisidėti prie NATO. (...) Taigi, dabar tai ir vyksta, jie stiprina savo kariuomenę prie mūsų sienos. Bet mes didiname savo išlaidas gynybai, esame Aljanso dalis, turime dvišalį bendradarbiavimą su kaimynais, taip pat bendradarbiaujame Aljanse. Turime, kas labai svarbu, dvišalį susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Labai glaudžiai bendradarbiaujame tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, su Vokietija Baltijos jūros regione.

Dirbame visose saugumo srityse, stipriname savo visapusišką saugumą Suomijoje, kad būtume dar atsparesni. Visus šiuos dalykus darome labai rimtai vertindami grėsmę iš Rusijos.

– Kalbant tiesiai šviesiai, ar bijote karo?

– Ne, aš nebijau, nes mes esame pasirengę. Visada buvome pasirengę, nes jie (rusai – BNS) visada ten buvo.

– Ar turite viziją, kaip stiprinti saugumą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į naujausius incidentus su Rusijos šešėliniu laivynu?

– Taip, taip žinoma. Mums reikia ir bendro plano, ir nacionalinių planų. Dar kai dirbau vidaus reikalų ministru prieš dešimt metų, tarp Baltijos jūros šalių, išskyrus Rusiją, buvome susidėlioję labai neblogą jūros paveiklą.

Šiandien turime dar geriau. Tiksliai žinome laivus, plaukiojančius Baltijos jūros regione. Tačiau turime pasirūpinti kritine infrastruktūra. Turime dirbti su tarptautiniais teisės aktais, kad išsiaiškintume, kaip ir ką mes galėtume daryti dėl Baltijos jūros regiono saugumo.

– Ar turite viziją, kaip pakeisti tą tarptautinę teisę?

– Tai labai sudėtinga. Turime tarptautinius jūrų teisės aktus, kurie yra seni, bet mes turime juos gerbti ir laikytis. Jų laikydamiesi, turime rasti būdą, kaip pasirūpinti savo nacionaliniu saugumu ir kritine infrastruktūra.

Mūsų pačių institucijos, pasienio apsaugos pareigūnai, mūsų karinis jūrų laivynas ir policija yra parodžiusios, kad gali reaguoti, tačiau ši problema dar egzistuoja. Rusijos šešėlinis laivynas kelia realią grėsmę – tai pavojinga gamtai ir kelia pavojų saugumui.

– Suomija yra nauja NATO narė, bet šiuo metu nematome aiškiai pastebimų Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdžių...

– Aš manau, kad bendradarbiavimas nuolat auga, nes esame gana jauna NATO narė. NATO viduje bendradarbiauti yra daug lengviau. Stiprinome ryšius Šiaurės ir Baltijos šalių formate, taip pat tiesioginius dvišalius ryšius su jūsų šalimis. Jie dabar yra geresni nei bet kada anksčiau. Bendradarbiaujame karinės pramonės srityje, nuolat treniruojamės kartu, o svarbiausia – mes esame draugai. Esame sąjungininkai, ir tai visada padeda. 

Nuolat judame pirmyn, bet taip, kalbant apie gynybą ir saugumą, norėčiau dar daugiau daryti kartu, tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO viduje.

– Žinote, žmonės kartais tikisi tokio akivaizdaus bendro jėgos parodymo, daugiau didelių karinių pratybų kartu.

– Suomiškas stilius nėra demonstruoti dalykus. Mes tiesiog darome.

– Paminėjote dvišalį Suomijos susitarimą su JAV. Lenkija ir Prancūzija taip pat neseniai pasirašė strateginės partnerystės susitarimą, apimantį, be kitų dalykų, abipusės pagalbos sąlygą ginkluotos agresijos atveju. Ar nematote grėsmės, kad tokie susitarimai kelia nepasitikėjimą 5-uoju NATO straipsniu?

– Manau, kad visas dvišalis bendradarbiavimas saugumo srityje yra geras dalykas. Mes turime susitarimą ne tik su JAV – daug metų turime susitarimus su Švedija, su Jungtine Karalyste ir taip toliau. Aišku, turime dirbti ir NATO viduje, tačiau taip pat privalome ieškoti būdų, kaip, pavyzdžiui, padėti vieni kitiems stiprinti karinę pramonę, ką nors nuveikti kartu karinio mobilumo srityje ir panašiai.

– Prancūzija, panašu, imasi telkti ES šalis pripažinti Palestinos valstybingumą jau dabar. Ką apie tai manote?

– Kaip tik turėjome diskusijas apie tai Vyriausybėje. Palaikome dviejų valstybių sprendimą ir dabar dirbame su tarptautine bendruomene, ieškodami būdų, kaip judėti pirmyn.

– Bet, suprantu, ne taip greitai?

– Ne taip greitai.

– Pabaigai. Lietuviai dažnai žiūri į Suomiją kaip į pavyzdį, kaip mažesnė tauta gali atsispirti ginkluotai agresijai prieš didelę šalį, prisimename jūsų pasipriešinimą Sovietų Sąjungai, Žiemos karą. Ar turite kokį nors vertingą patarimą iš istorijos Lietuvai šiandien?

– Sakyčiau, kartais per daug kalbame apie gynybą. Labai svarbus ir atsparumas, o tai yra visos visuomenės mąstymas, kaip ji yra pasirengusi gintis ir rūpintis savo saugumu. Tai reiškia gerą bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, tarp vietos valdžių ir nacionalinės valdžios. Pagaliau tai net ir švietimo klausimas. Saugumo modelis turi būti visapusiškas.

– Ačiū jums už jūsų laiką.


Šiauliai
Nevaikštanti senjorė už kelionę pas gydytoją paklojo beveik 300 eurų: priežastis – gali sėdėti
Į redakciją kreipėsi šiaulietė, susidūrusi su nemalonia situacija – nesant galimybei padėti artimiesiems, už greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) teikiamą pavėžėjimo paslaugą, jos mama sumokėjo 264,71 eurą, kai prieš tai ši paslauga jai buvo suteikta nemokamai. Nors buvo kreiptasi į įvairias institucijas, informaciją apie finansavimo galimybes gavo skirtingą.
Sveikata | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasaulinė muzikos žvaigždė Taylor Swift ir amerikietiškojo futbolo žvaigždė Travis Kelce paskelbė apie savo sužadėtuves. Apie šią džiugią žinią pora pranešė socialiniuose tinkluose, pasidalindama romantiškomis nuotraukomis, kuriose Kelce priklaupęs ant vieno kelio, o Swift su šypsena priima jo pasiūlymą.
Veidai | 3 MIN.
0
Zodiako ženklas gali daug pasakyti apie žmogų, jo įpročius, įskaitant ir tai, kaip jis maitinasi. Žinoma, genetika ir gyvenimo būdas vaidina didžiulį vaidmenį, tačiau astrologija padeda suprasti, kodėl kai kurie žmonės negali gyventi be saldumynų,nesaikingai maitinasi, o kiti nuolat pamiršta pavalgyti.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Akmenė
Joniškis
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) patvirtino finansavimą Akmenės rajono savivaldybės administracijos projektui „Inovatyvių turizmo ir ženklinimo sprendinių diegimas Akmenės rajone“. Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 409 tūkst. eurų.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas dėl dviejų nepilnamečių mergaičių nugirdymo Joniškio rajone. Kaltinamajai N. M. teismas skyrė galutinę 500 Eur (10 MGL) baudą.
Kriminalai | 3 MIN.
0

Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Aktualijos
Lietuva
Lietuva
Laikinasis valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad naujoji valdančioji dauguma nusiteikusi išpirkti valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupės“ akcijų dalį iš privačių valdytojų, tačiau prieš priimant sprendimą bus vertinama daug dalykų.
Aktualijos | 3 MIN.
0
Siekiant užtikrinti veiksmingą nepilnamečių teisių apsaugą, siūloma įpareigoti teismus nedelsiant Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai perduoti nuosprendžių kopijas bylose, susijusiose su nusikaltimais prieš vaikus.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Politika
Lietuva
Radviliškis
Pastaruoju metu klausimų dėl politinės ateitis sulaukiantis ekspremjeras Gintautas Paluckas neatskleidžia, ar planuoja atsisakyti parlamentaro mandato. Nepaisant socialdemokratų partijoje pasigirstančių kalbų, kad po kilusių skandalų buvęs Vyriausybės vadovas veikiausiai trauksis iš politikos, G. Paluckas atkerta – dėl savo ateities spręs tik jis pats.
Politika | 3 MIN.
0
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė suteikti garantiją valstybės valdomo „Valstybinio investicinio kapitalo“ leidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams (VP), kurių lėšos bus skiriamos investicijoms į Lietuvos gynybos pramonę.
Politika | 3 MIN.
0


Pasaulis
Pasaulis
Pasaulis
Prieš planuojamą Gazos miesto gyventojų perkėlimą, Izraelio karinio atstovo duomenimis, vyksta pasirengimas šiai ginčytinai iniciatyvai. Jau imtasi priemonių humanitariniams pagalbos centrams steigti, pristatytos palapinės, tinkle „X“ arabų kalba rašė karinis atstovas Avichai Adraee.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Vis daugiau tėvų Suomijoje nevengia taikyti fizinių bausmių drausmindami savo vaikus, rodo šalyje atlikta apklausa. Ši tendencija užfiksuota po kelių dešimtmečių pertraukos, rašo visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Verslas
Šiauliai
Lietuva
Kelių statybos įmonė „Šiaulių plentas“ užbaigė restruktūrizavimą ir, generalinio direktoriaus Arvydo Janulio teigimu, tikisi susiderėti su užsienio investuotoju dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, nes tai padėtų sustiprinti įmonę, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Verslas | 2 MIN.
0
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje liepą mokėjo Lietuvoje veikiantis pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity – visą mėnesį dirbę 14 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 20,84 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.
Verslas | 3 MIN.
0

Kriminalai
Šiauliai
Joniškis
Pakruojyje policijos pareigūnai traktorių vairavusiam vyrui nustatė sunkų girtumą – beveik keturias promiles.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas dėl dviejų nepilnamečių mergaičių nugirdymo Joniškio rajone. Kaltinamajai N. M. teismas skyrė galutinę 500 Eur (10 MGL) baudą.
Kriminalai | 3 MIN.
0


Gatvė
Lietuva
Pakruojis
„Gera pradžia – pusė darbo“ – posakis tinkantis ne tik besiruošiantiems naujoms pradžioms rugsėjį, tačiau ir vairuotojams, kuriems chaotiškas eismas rudenį kaskart sukelia nemažai streso. Vis tik kasdien keliaujantiems automobiliais saugaus eismo ekspertai kasmet pataria rudens pradžiai ruoštis iš anksto, o tai galima padaryti įvairiais būdais.
Gatvė | 5 MIN.
0
Pakruojyje policijos pareigūnai traktorių vairavusiam vyrui nustatė sunkų girtumą – beveik keturias promiles.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Vilnius
„Gera pradžia – pusė darbo“ – posakis tinkantis ne tik besiruošiantiems naujoms pradžioms rugsėjį, tačiau ir vairuotojams, kuriems chaotiškas eismas rudenį kaskart sukelia nemažai streso. Vis tik kasdien keliaujantiems automobiliais saugaus eismo ekspertai kasmet pataria rudens pradžiai ruoštis iš anksto, o tai galima padaryti įvairiais būdais.
Gatvė | 5 MIN.
0
Siekiant įamžinti Ukrainoje žuvusio lietuvio Tado Tumo atminimą, trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė jo vardu pavadinti vieną Šnipiškėse esančios Kernavės gatvės dalį.
Gatvė | 2 MIN.
0

Sportas
Šiauliai
Pakruojis
Po to, kai Saulės miestą paliko medicininės apžiūros neįveikęs Cassiusas Stanley, „Šiaulių“ krepšinio klubas savo gretas papildė kitu krepšininku. Juo taps 25-erių 195 cm ūgio amerikietis Willas Richardsonas.
Sportas | 3 MIN.
0
Rugpjūčio 24 dieną Klovainiuose, Pakruojo automobilių sporto klubo (vadovas Audrius Kliminskas) autokroso trasoje įvyko ketvirtasis Lietuvos automobilių kroso čempionato etapas.
Sportas | 2 MIN.
0


Gyvenimas
Radviliškis
Šiauliai
Visa Lietuva rugpjūčio 23-ąją prisiminė ir iš naujo išgyveno Baltijos kelio vienybės dvasią. Ši ypatinga diena paminėta ir Sidabravo bibliotekoje.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiaulių Dainų progimnazija, 2023-2027 metams gavus ,,ERASMUS+“ akreditaciją, įsipareigojo siekti konkrečių tikslų, kurie tiesiogiai prisideda prie institucijos veiklos kokybės.
Jaunimas | 5 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Rugpjūčio 18-23 dienomis buvusio „Baltijos“ komplekso erdvės suspindo naujomis spalvomis. Dramatiškose, industrinę praeitį menančiose patalpose pirmą kartą nuvilnijo vienas ambicingiausių Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ organizuojamų projektų – tarpdisciplininio meno kūrybinės dirbtuvės BALTIJOS NAKTYS.
Kultūra | 6 MIN.
0
Rugsėjį Šiauliuose vyks miesto gimtadienio minėjimo renginiai. Vienu ryškiausių 789-ojo Šiaulių miesto gimtadienio akcentų kaip ir kasmet taps Šiaulių miesto garbės piliečio inauguracijos ceremonija. Iškilmingas šventinis vakaras vyks koncertinėje įstaigoje „Saulė“. Renginio organizatoriai atskleidžia, kuo bus išskirtinė koncertinė programa.
Kultūra | 3 MIN.
0


Namai
Lietuva
Lietuva
Kai namai tvarkingi – regis, ir mintys šviesesnės. Palengva grįžtant rudeniškos rutinos link, daugelis imasi ir švarintis namus. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sezoniškumas išties lemia stiprius namų valymo priemonių paklausos ūgtelėjimus. Ne tik buitinė chemija, bet ir actas dažnam tampa neblogu pagalbininku. Tik svarbu jį naudojant atsiminti kelias taisykles, kad jis nepakenktų kai kuriems paviršiams.
Namai | 4 MIN.
0
Renovacijos procesas dažnai prasideda nuo langų keitimo – elemento, kuris ne tik lemia pastato estetinį vaizdą, bet ir reikšmingai veikia gyvenimo kokybę. Tačiau internete ir pokalbių metu cirkuliuoja daugybė mitų, kurie gali suklaidinti žmogų, siekiantį priimti pagrįstą sprendimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime labiausiai paplitusius mitus apie plastikinius langus ir išsiaiškinsime, kuo remiantis verta rinktis kokybiškus sprendimus savo namams.
Namai | 9 MIN.
0

Veidai
Lietuva
Trakai
Šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Noriu likti Lietuvoje“ – Ievos ir Manto Juozaičių istorija. Dar visai neseniai jų kasdienybė sukosi Londono centre, tarp prabangių kazino salių ir milijardierių užgaidų, o šiandien – tarp ramybės, žirgų, vištidžių ir nuosavo verslo rūpesčių Lietuvos provincijoje.
Veidai | 3 MIN.
0
Strakiškių gyventoja Stanislava Zacharevskaja pasitiko ypatingą gyvenimo sukaktį – šimto metų jubiliejų. Tai neeilinis įvykis, liudijantis ištvermę, stiprybę ir begalinę gyvenimo meilę.
Veidai | 2 MIN.
0


Pramogos
Lietuva
Kaunas
44 metų buvusi teniso žvaigždė Ana Kurnikova ir 50-metis atlikėjas Enrique Iglesias laukia šeimos pagausėjimo – jiems gims ketvirtoji atžala, pranešė ispanų žurnalas „Hola!“, remdamasis „patikimais šaltiniais“.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Nuo kitų metų kovo 29 d. Kauno oro uosto reguliarių skrydžių tvarkaraštis pasipildys nauju maršrutu – oro bendrovė „airBaltic“ vykdys tiesioginius skrydžius į Rygą, skelbia Lietuvos oro uostai (LTOU).
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Horoskopai
Lietuva
Lietuva
Rugpjūčio dvidešimt septintoji – 239-oji metų diena (trečioji 35-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 127 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Zodiako ženklas gali daug pasakyti apie žmogų, jo įpročius, įskaitant ir tai, kaip jis maitinasi. Žinoma, genetika ir gyvenimo būdas vaidina didžiulį vaidmenį, tačiau astrologija padeda suprasti, kodėl kai kurie žmonės negali gyventi be saldumynų,nesaikingai maitinasi, o kiti nuolat pamiršta pavalgyti.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Lietuva
Zodiako ženklai, kurie praturtės 2025 m. rugsėjį
Horoskopai | 3 MIN.
0
Lietuva
Rugpjūčio 25-osios horoskopas: geriau būtų neskubėti
Horoskopai | 4 MIN.
1
Lietuva
Zodiako ženklai kaip pasaulio miestai
Horoskopai | 4 MIN.
0

Virtuvė
Lietuva
Lietuva
Kreminis padažas, kepti svogūnai ir švelnios saldžios kriaušės suteikia mėsai išskirtinį gurmanišką skonį.
Virtuvė | 2 MIN.
0
Artėjant naujiems mokslo metams, priešpiečių dėžutė tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Ji gali būti ne tik maisto indelis, bet ir maža staigmena vaikui, kupina spalvų, skonio ir energijos visai dienai. Prekybos tinklas „Lidl“ kviečia pasisemti įkvėpimo ir dalijasi patarimais bei idėjomis, kurios padės kasdien sukurti įvairų ir maistingą rinkinį vaikams.
Virtuvė | 5 MIN.
0