Alergija ar jautrumas maistui? Gydytoja paaiškina esminius skirtumus

Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų.

Alergija ar jautrumas maistui?  

Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE.  

„Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes ar valandas po kontakto su alergenu. Šios reakcijos pasekmės gali būti labai rimtos ir net pavojingos gyvybei. Alerginės reakcijos pasireiškia odos reakcijomis, tai gali būti dilgėlinė, egzema, paraudimas, niežėjimas ar patinimas. Taip pat ir virškinimo sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, pykinimu, vėmimu, viduriavimu ar pilvo skausmu, kvėpavimo takų sutrikimais – švokštimu, kosuliu, dusuliu ir nosies užgulimu“, – sako A. I. Banaitė.  

Sunkiausia alergijos forma yra anafilaksija, kuri sukelia kraujospūdžio kritimą, gerklės tinimą ir kvėpavimo takų užblokavimą.  

„Tuo tarpu jautrumas maistui nėra imuninės sistemos reakcija. Tai neimunologinė organizmo reakcija, susijusi su nesugebėjimu tinkamai suvirškinti ar apdoroti tam tikrus maisto komponentus. Pavyzdžiui, dažnas atvejis – laktozės netoleravimas, kai trūksta fermentų, reikalingų tam tikrų maisto medžiagų skaidymui. Taip pat gali būti ir cheminis jautrumas tam tikriems maisto produktams“, – aiškina gydytoja.  

Jautrumo maistui simptomai paprastai pasireiškia lėčiau nei alergijos, dažniausiai per kelias valandas ar net dienas po tam tikro maisto suvartojimo, o jų intensyvumas priklauso nuo suvalgyto produkto kiekio. Svarbu paminėti, kad jautrumas maistui nėra pavojingas gyvybei.  

Dažniausi jautrumo maistui simptomai  

Jautrumo maistui simptomai dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemoje, tačiau jie gali paveikti ir kitas kūno sistemas, sako gydytoja.  

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai yra nespecifiniai ir gali būti susiję su įvairiomis ligomis, todėl norint tiksliai nustatyti priežastį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Virškinimo sistemos sutrikimai pasireiškia pilvo pūtimu, dujų kaupimusi, pilvo skausmais ir spazmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pykinimu, vėmimu, rėmeniu ar refliuksu. Be to, maisto netoleravimas gali sukelti ir odos problemas, tokias kaip egzema, bėrimai, niežėjimas ar net aknė“, – dėsto A. I. Banaitė.  

Dažnai juntami bendrieji simptomai, į kuriuos priskiriami nuovargis ir energijos trūkumas, galvos skausmai ar migrena, raumenų ir sąnarių skausmai, sunkumai susikaupti, vadinamasis „smegenų rūkas“, nuotaikų svyravimai bei irzlumas, taip pat gali pasireikšti ir miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga.  

Kaip diagnozuoti ir gydyti? 

Maisto alergijos dažniausiai diagnozuojamos atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomi specifiniai IgE antikūnai, ar atliekant odos dūrio testus. Kai kuriais atvejais taikomi ir provokaciniai testai, tačiau jie visada turi būti atliekami prižiūrint gydytojui.  

Tuo tarpu jautrumo maistui tyrimų pasirinkimas yra platesnis. Vienas dažniausiai naudojamų metodų – vandenilio iškvėpimo testas, padedantis įvertinti laktozės ar kitų angliavandenių pasisavinimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, skirti nustatyti jautrumą tam tikriems maisto produktams – jie leidžia vienu metu įvertinti net kelis šimtus galimų alergenų.  

„Jautrumo maistui tyrimus verta atlikti tada, kai žmogus patiria aiškius ir pasikartojančius simptomus, kurie gali būti susiję su konkrečiais produktais – pilvo pūtimą, nevirškinimą , galvos skausmus ar odos reakcijas. Tokie tyrimai gali padėti tiksliau identifikuoti galimus dirgiklius ir pritaikyti tinka mą mitybos planą“, – sako „Antėja“ gydytoja.  

Gydytoja pabrėžia, kad gavus tyrimo rezultatus labai svarbu juos aptarti su specialistu – gastroenterologu, dietologu ar alergologu. „Savarankiškas mitybos koregavimas gali būti žalingas – dažna klaida yra nepagrįstas maisto produktų eliminavimas ar ilgas jų atsisakymas be tolimesnio vertinimo. Todėl visada rekomenduojame kreiptis į gydytojus, kurie padės sudaryti subalansuotą, sveikatai palankią mitybą“, – pažymi medikė.