Dažniausios dviratininkų ir paspirtukininkų klaidos: ekspertai pataria, kaip išvengti didelių nuostolių

Vasarą dviračių takai ir miesto gatvės prisipildo dviratininkų ir paspirtukininkų. Nors orai kviečia leistis į ilgesnius maršrutus, statistika rodo, kad būtent šiltuoju sezonu registruojama daugiausia dviračių transporto priemonių patiriamų eismo įvykių. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas perspėja, kad šie eismo dalyviai keliuose yra vieni iš pažeidžiamiausių, todėl ragina kelyje išlikti budriems ir nepamiršti pasirūpinti savo saugumu.

Eismo įvykių kasmet daugėja

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį keliuose nukentėjo 153 dviratininkai, o vienas žuvo. Pernai dviratininkai dalyvavo 389 eismo įvykiuose, per kuriuos buvo sužeisti 333 žmonės, o 10 prarado gyvybę. Paspirtukininkai patyrė dar 214 incidentų.

„Ilgesnės dienos ir atostogų ritmas skatina persėsti ant dviračio ar paspirtuko net tuos, kurie kitais metų laikais renkasi automobilį. Klimato kaitos efektas taip pat prisideda prie išaugusio incidentų skaičiaus: dviračių transporto priemonių sezonas pailgėjo maždaug trimis savaitėmis, tad ir incidentų kreivė slenka į viršų“, – aiškina ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas

Draudimo bendrovės ERGO išmokos dviratininkams ir paspirtukininkams šiemet jau viršijo 44 tūkst. eurų, o 2024-aisiais siekė beveik 250 tūkst. eurų. Vidutinė vieno įvyko žala siekė apie 1700 eurų.

„Tačiau tiek šiemet, tiek praėjusiais metais pasitaikė ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančių atvejų, kai dviratininkus sužalojo automobilių vairuotojai“, – reziumuoja R. Bieliauskas.

Matomumas tamsiuoju paros metu – vis dar Achilo kulnas

Pasak draudimo eksperto, itin opi išlieka dviratininkų matomumo problema. Transporto kompetencijų agentūros skaičiavimais, praėjusiais metais dviračių vairuotojų, kurie nukentėjo tamsiuoju paros metu ir nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų, skaičius išaugo net 45 proc.

„Dviratininkų matomumas kelyje yra vienas didžiausių iššūkių – ypač tamsoje ir esant prastoms oro sąlygoms. Net saulėtą vidurdienį nuolat įjungtas priekinis žibintas padidina matomumą kone trečdaliu“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles (KET), visi dviračiai turi turėti gale pritvirtintą raudonos spalvos atšvaitą arba žibintą. Dviratis taip pat turi turėti baltos spalvos žibintą priekyje, kuris kartu su raudonos spalvos žibintu turi būti įjungtas važiuojant tamsoje ar prastomis oro sąlygomis. Važiuojant keliu šie žibintai turi būti įjungti ir dieną arba dėvima ryškiaspalvė šviesą atspindinti liemenė. Tamsiu paros metu kelyje privalu tiek dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, tiek važiuoti su įjungtais baltos ir raudonos spalvos žibintais dviračio priekyje ir gale. Be to, iš abiejų dviračio pusių turi būti pritvirtinti oranžinės spalvos atšvaitai.

Kokias klaidas daro dviratininkai ir paspirtukininkai?

Dažniausias dviratininkų KET pažeidimas – saugaus greičio nepasirinkimas. Vien dėl jo pernai sužeisti 34 eismo dalyviai. Panaši tendencija pastebima ir tarp paspirtukininkų – 37 proc. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo paspirtukų vairuotojai ir keleiviai, įvyko dėl pačių paspirtukininkų padarytų KET pažeidimų. Tarp jų dažniausias – saugaus greičio nepasirinkimas, dėl to praėjusiais metais buvo sužeista 20 eismo dalyvių.

„Dviratininkams ir paspirtukininkams saugaus greičio pasirinkimas yra kritinis – važiuojant 25 km/h greičiu, stabdymo kelias pailgėja beveik 2 metrais, lyginant su 15 km/h greičiu. Greitėjant trumpėja ir reakcijos laikas, tad net ir menkiausia kliūtis kelyje gali baigtis skaudžiais sužalojimais. Todėl prieš didinant greitį reikėtų įsivertinti kelio dangą, matomumą ir eismo intensyvumą: jei abejojate dėl saugumo, geriau jau važiuoti lėčiau, bet kelionės tikslą pasiekti sveikiems“, – pataria ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas.