Egzaminų keliamas stresas: kaip padėti jauniems žmonėms išlikti emociškai stipriems?

Kontroliniai darbai, atsiskaitymai, žinių patikrinimai, o galiausiai – egzaminų sesija. Birželis daugeliui vyresnių klasių mokinių bei studentų tampa įtampos, nerimo ir miego stokos laikotarpiu. Ilgalaikis stresas ne tik mažina mokymosi efektyvumą, bet ir gali paveikti fizinę sveikatą. Vaistininkai pastebi – pagalbos į vaistinę šiuo laikotarpiu užsuka vis daugiau jaunuolių.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad kiekvienas jaunas žmogus stresą išgyvena skirtingai – tai priklauso nuo asmenybės, amžiaus, aplinkos. Tačiau kai įtampa tampa per didelė, ji gali pasireikšti ir emociškai, ir fiziškai.

„Pirmieji emociniai bruožai – padidėjęs irzlumas, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, motyvacijos stoka, abejingumas aplinkai, savęs nuvertinimas. Fiziniai simptomai gali būti silpnumas, galvos ar pilvo skausmai, raumenų įtampa kaklo, pečių ar žandikaulio srityse, gausus prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas“, – vardija vaistininkė.

Didelio streso metu dažnai pasikeičia ir žmogaus įpročiai: sutrinka miegas, nebesinori užsiimti anksčiau malonia veikla, pakinta mityba – vieni netenka apetito, kiti stresą malšina saldumynais ar greitu maistu.

Pirmakursė ieškojo pagalbos vaistinėje

Vaistininkė pasakoja neseną istoriją apie pirmo kurso studentę, kuri į vaistinę atėjo ieškodama pagalbos dėl patiriamos įtampos.

„Dar gegužės mėnesio pradžioje mergina atėjo į vaistinę – iš pradžių nedrąsiai vaikščiojo tarp lentynų, skaitė papildų dėžučių sudėtis, tikrinosi informaciją telefone. Paklausus, ar reikia pagalbos, mandagiai atsisakė, bet po dešimties minučių priėjo: „Sveiki, visgi pasiduodu. Man reikia pagalbos.“ Paaiškėjo, kad ji pirmo kurso studentė, artėja atsiskaitymai, jaučiasi įsitempusi“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.

Po pokalbio apie nerimo priežastis, vaistininkė merginai pasiūlė keletą paprastų priemonių: kokybišką naktinį miegą, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, pasivaikščiojimus gryname ore, meditaciją ar bent trumpą laiką su savimi.

Mergina buvo alergiška valerijonui, todėl jai buvo pasiūlytas preparatas su levandų eteriniu aliejumi – švelniai raminantis, patogus vartoti ir tinkamas jautresniems žmonėms.

„Ji pasirinko šį preparatą, o po kelių savaičių vėl užsuko. Papasakojo, kad atsiskaitymus įveikė, streso mažiau, dabar ramiai ruošiasi egzaminams. Džiaugėsi, kad pasinaudojo pasiūlytomis streso bei įtampos mažinimo priemonėmis“, – dalijasi vaistininkė.

Kada padeda maisto papildai?

Vaistininkė pabrėžia, kad pirmiausia svarbu ieškoti natūralių būdų įtampai mažinti, bet esant didesniam nerimui, galima pasitelkti ir vaistažolinius ar kompleksinius maisto papildus.

„Jauniems žmonėms dažniausiai tinka preparatai, kurių sudėtyje yra levandų, pasifloros, ramunėlių, melisų. Jie veikia švelniai raminamai, nesukelia priklausomybės, todėl tinka ilgalaikiam vartojimui“, – sako I. V. Aukštikalnienė.

Pasak jos, svarbūs ir B grupės vitaminai bei magnis – jie prisideda prie nervų sistemos veiklos ir raumenų atpalaidavimo. Preparatai parenkami pagal tai, kas patogiausia jį vartosiančiam – tai gali

būti tiek lašai, tiek kapsulės, tiek čiulpiamos tabletės. Dauguma natūralių preparatų yra tinkami nuo 12 metų.

„Būna atvejų, kai paaugliai renkasi preparatus savarankiškai – vienas vaikinas pasirinko kompleksą su B grupės vitaminais, bet vėliau paaiškėjo, kad yra jiems alergiškas ir jį beria, todėl teko grįžti pagalbos. Arba pasitaiko, kad dėl miego sutrikimų jaunuoliai renkasi melatoniną, nors problema slypi streso valdyme, o ne miego mechanizmo reguliavime. Dėl patiriamo streso jauni žmonės jaučia silpnumą, todėl renkasi energizuojančius papildus, kuriuos vartoja kartu su kava ar energetiniais gėrimais – tai tik pablogina situaciją ir sustiprina dėl atsiskaitymų jaučiamą nerimą“, – įspėja vaistininkė.

Trys ramsčiai: miegas, mityba ir judėjimas

Be papildų, labai svarbūs ir sveikatai palankūs gyvenimo būdo įpročiai. Vaistininkė akcentuoja kokybiško ir nenutrūkstamo miego svarbą – eiti miegoti apie 21–22 val., miegoti bent 8 valandas ir tokio režimo laikytis kasdien.

„Mityba taip pat turi įtakos. Reikėtų valgyti reguliariai, rinktis subalansuotus patiekalus – daržoves, vaisius, baltymus, geruosius riebalus ir sudėtinius angliavandenius. Vengti per didelio užkandžiavimo ar badavimo“, – pataria ji.

Fizinis aktyvumas padeda mažinti streso hormonų kiekį, gerina miegą ir savijautą. Naudinga net ir trumpa mankšta, pasivaikščiojimas, joga. Jei patinka aktyvesnis laisvalaikis – puikiai tinka ir bėgimas, dviračiai ar riedučiai.

Kada tėvai turėtų sunerimti?

Tėvams „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria pirmiausia būti kantriems ir atviriems – nevertinti, nespausti, neskubėti dalinti patarimų, o tiesiog būti šalia savo atžalų.

„Svarbiausia – išklausyti be vertinimo. Tai sukuria saugią erdvę, kurioje paauglys ar studentas gali atsiverti ir pasidalinti, kas jį slegia“, – pabrėžia ji.

Jei per kelias savaites situacija nesikeičia – išnyksta motyvacija, sutrinka miegas, pasikeičia valgymo įpročiai, atsiribojama nuo draugų ir šeimos – būtina ieškoti profesionalios pagalbos.

„Tėvai taip pat gali kreiptis į specialistą – pasitarti, kaip tinkamai reaguoti, kaip bendrauti su vaiku stresinėmis situacijomis. Kartais pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių“, – užbaigia I. V. Aukštikalnienė.