Mįslinga egzorcisto mirtis neduoda ramybės iki šiol: nužudė piktoji dvasia?

Škotijos sostinė Edinburgas – nepaprasto grožio, žalumoje skendintis miestas, viliojantis būrius turistų iš viso pasaulio. Tačiau jis turi ir tamsiąją pusę. Vienas įvykis, nutikęs prieš ketvirtį amžiaus, iki šiol kelia daugiau klausimų, negu atsakymų, o nutiko jis vienoje labiausiai vaiduoklių apsėstų vietų pasaulyje – Edinburgo „Greyfriars“ kapinėse. Tai – mįslinga egzorcisto Colino Granto mirtis po nepavykusio spiritizmo seanso, kurio metu jis norėjo išvaryti nedraugiškai nusiteikusias dvasias iš miesto kapinių.

Kapinių žemė aplaistyta nukankintų žmonių krauju

Kaip prasidėjo liūdna šių paranormaliais reiškiniais garsėjančių kapinių istorija? Jos buvo įkurtos Marijos, Škotijos karalienės, valdymo laikais. Per keletą metų kapinėse atgulė tūkstančiai 1568-ųjų Juodojo maro aukų.

1677-aisiais karalius Karolis II paskyrė savo lordą advokatą George'ą Mackenzie persekioti presbiterionų sandorą: Škotijos bažnyčios šalininkus, kurie atsisakė prisijungti prie anglikonų bažnyčios. 

Daugiau nei 1000 vyrų buvo įkalinti „Greyfriars“ kapinių teritorijoje įrengtame kalėjime, kur šimtai jų mirė iš bado, troškulio, įvairių ligų. Kitiems buvo įvykdyta mirties bausmė, prieš tai žmonės kankinti įvairiausiais žiauriais metodais. 

Advokatas G. Mackenzie parašė daug teisinių esė, buvo didelis kankinimų šalininkas ir entuziastas bei didžiavosi, kad tuo metu tai buvo teisėta Škotijoje.

G. Mackenzie žiaurumas ir brutalumas pelnė jam „kruvinojo“ pravardę. Advokatas mirė Londone 1691-aisiais ir buvo palaidotas tose pačiose „Greyfriars“ kapinėse. Tačiau kankinimų mėgėjas nenusiramino ir po mirties – kalbama, kad jo vaiduoklis atsakingas už didžiąją dalį paranormalių reiškinių, kurie vyksta šiose kapinėse. 

Vaiduokliai stumdė, mušė ir net kandžiojo žmones

Nuo 1990-ųjų maždaug 350 žmonių teigė, kad juos užpuolė įsiutusi „kruvinojo“ Mackenzie dvasia. Paranormalių reiškinių aktyvumas labai išaugo 1998-aisiais, kai benamis, ieškodamas pastogės per audrą, užėjo į kapinėse esantį Juodąjį mauzoliejų, kuriame ir buvo palaidotas Mackenzie kūnas. Staiga po jo kojomis įlūžo medinės grindys ir benamis nugarmėjo į apačioje esančią duobę tiesiai ant krūvos žmogaus kaulų. Vyriškis siaubingai išsigando, jam pavyko išsikapanoti lauk ir pasprukti iš mauzoliejaus, tačiau paranormalių reiškinių tyrinėtojai įtaria, kad būtent šis incidentas supykdė Makenzie vaiduoklį ir sukėlė vaiduokliškų išpuolių bangą.

Daugybė žmonių teigė, kad kapinėse buvo subraižyti, sumušti, apstumdyti, kai kuriems net įkando kažkas nematomas. Dar daugiau kapinių lankytojų pasakojo nuolat jautęsi stebimi, jautė keistus prisilietimus, šalto oro gūsius, kurių susidarymo neįmanoma racionaliai paaiškinti.

Nepavykęs dvasių išvarymas baigėsi egzorcisto mirtimi

Galiausiai vietiniams trūko kantrybė dėl nesibaigiančių vaiduoklių išpuolių ir 1999-ųjų lapkritį dvasininkas, egzorcistas Colinas Grantas buvo atvestas į kapines kovoti su poltergeistu. Jį lydėjo vietos laikraščio žurnalistas ir fotografė, kurie turėjo dokumentuoti egzorcizmo procesą. Tiesa, žiniasklaidos atstovai buvo gana skeptiškai nusiteikę, mat ne itin tikėjo paranormalių reiškinių egzistavimu. C. Grantas į kapines įžengė apsiginklavęs žvake ir kryžiumi, kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių, dešinėje rankoje laikė Bibliją. Ritualas prasidėjo, tačiau neilgai trukus egzorcistas prisipažino, kad jam neužtenka jėgų susidoroti su piktąja Mackenzie dvasia, tad jis pabandys bent jau išlaisvinti kapinėse įkalintas kitas nelaimingas sielas. 

Ritualas pasiekė kulminaciją apie antrą valandą nakties, tuomet net du skeptiškai nusiteikę žurnalistai ėmė jausti, kad vyksta kažkas „keisto“. Fotografė Susan Burrell pakėlė fotoaparatą ir padarė paskutinį C. Granto kadrą. Išsekęs egzorcistas kelis kartus pakartojo, kad šis ritualas „jį nužudys“, tačiau dvasininkas buvo laimingas, nes, pasak jo, jam pavyko išgelbėti čia buvusias tarp šio ir anapusinio pasaulio įstrigusias sielas. 

Praėjo maždaug du mėnesiai ir 2000-ųjų sausio 26-ąją niekada širdies ligomis ar kitomis sveikatos problemomis nesiskundusį  C. Grantą netikėtai ištiko infarktas, dvasininkas mirė. Ir nors mirties priežastis vargiai galėjo atrodyti tokia jau neįprasta ir antgamtiška, buvo atkreiptas dėmesys į paskutinę nuotrauką, padarytą spiritizmo seanso kapinėse metu. 

Fotografė S. Burrell atkreipė dėmesį į detalę, kuri iki tol liko nepastebėta: nuotraukoje už stovinčio C. Granto matosi paslaptinga tamsi figūra, žvelgianti pro užrakintos ir apleistos bažnyčios langą. Toje bažnyčioje tikrai negalėjo būti jokio žmogaus, tačiau nuotraukoje aiškiai matėsi siluetas, kuris tarsi tiesė ranką į  C. Grantą. 

Žinoma, žvelgiant racionaliai, nuotraukoje į žmogaus siluetą panaši forma galėjo atsirasti tiesiog dėl šešėlių žaismo, o infarktas vidutinio amžiaus vyrui taip pat nėra neįprastas reiškinys. Tačiau kai kurie vis dar linkę tikėti, jog egzorcisto sielą pasiglemžė „kruvinasis“ Mackenzie, kurio ištiesta ranka buvo ženklas, jog šis netrukus ateis C. Granto pasiimti.

„Greyfriars“ kapinės ir jų įdomybės šiandien

Šiandien „Greyfriars“ kapinės vis dar yra itin populiari aštrių pojūčių mėgėjų ir paranormalių reiškinių entuziastų traukos vieta. Regis, šiais laikais vaiduokliai žmonių nebekandžioja, tačiau niekas nepaneigs, kad atmosfera šiose kapinėse yra kitokia, išskirtinė. 

Čia galima pamatyti įdomių dalykų, tokių kaip „Greyfriars“ terjero Bobby statula. Šis mažas šunelis garsėja tuo, kad ištikimai saugojo savo mirusio šeimininko kapą 14 metų iki 1872-ųjų, kuomet pats nugaišo. Šuo palaidotas bažnyčios kieme, šalia gėlyno su jam skirta atminimo statula. Jo šeimininko Džono Grėjaus kapas, ant kurio ištikimasis Bobby praleido tiek daug laiko, yra netoliese, kiek į dešinę. Deja, Bobby negalėjo būti palaidotas su mylimu šeimininku, nes pašventintoje kapinių žemėje neleidžiama laidoti gyvūnų. Iki šiol žmonės šioje vietoje gali išgirsti šuns lojimą, o kai kurie prisiekia matę vaiduoklišką šuns figūrą, bėgančią per bažnyčios kiemą.

Kairėje kapinių bažnyčios kiemo pusėje galima pamatyti daug grotų ar narvų, pastatytų virš kapų. Jie čia buvo įrengti tam, kad atgrasytų kūnų grobikus. Du žinomiausi Edinburgo lavonų vagys, Burke'as ir Hare'as, užsidirbo pragyvenimui parduodami šviežius kūnus Robertui Knoxui, kuris juos naudojo nelegaliose anatomijos pamokose. 
Ant daugelio „Greyfriars“ kapinėse esančių paminklų ir ir antkapių rasite iškaltų kaukolių ir šokančių skeletų – Memento Mori (lot. „atmink, kad mirsi“) simbolį. Nors šiuolaikinei akiai tokia simbolika ant paminklų atrodo makabriška ir bauginanti, jos tikslas buvo labiau filosofinis: priminti gyviesiems, kad gyvenimas yra trumpalaikis ir kad pasaulietiškos tuštybės nėra svarbios.

Nesvarbu, tikite antgamtiniais reiškiniais ar ne, viešint Edinburge užsukti į šias paslaptimi ir mistika alsuojančias kapines tikrai verta.