Šėtonas moters kūne: nužudžiusi vyrą, iš jo kūno dalių pagamino pietus vaikams

Pačioje XXI amžiaus pradžioje Australiją sukrėtė makabriškas nusikaltimas. Moteris nužudė vyrą, su kuriuo gyveno, o iš jo kūno dalių pagamino net kelis patiekalus, kuriuos ketino sumaitinti nužudytojo vaikams. Katherine Knight į pasaulio nusikaltimų istoriją įėjo kaip „šėtonas moters kūne“, o apie jos įvykdytą šaltakraujišką žmogžudystę iki šiol sklando įvairios teorijos ir klausimai: kaip ji šitaip galėjo?

Vaikystė seksualinio smurto akivaizdoje

Katherine Knight gimė ir užaugo netradicinėje ir disfunkcinėje šeimoje. Jos motina Barbara Roughan buvo ištekėjusi už Škotijoje gimusio Johno  Roughano ir gyveno su juo mažame Aberdyno miestelyje Naujojo Pietų Velso Hanterio slėnyje. Pora susilaukė keturių sūnų, tačiau Barbara slapta užmezgė santykius su Kennethu Charlesu Knightu, tuometinio jos vyro draugu ir bendradarbiu.

Kai romanas iškilo aikštėn, moteris su meilužiu persikėlė į Moree miestelį Naujojo Pietų Velso dalyje, mat susilaukė gausybės apkalbų ir pasmerkimo iš artimųjų bei aplinkinių. Nė vienas iš 4 sūnų nepanoro gyventi su motina ir jos meilužiu.  Du vyresnieji berniukai liko gyventi su tėvu, o du jaunesni broliai buvo išsiųsti auginti tetai į Sidnėjų. 

Barbara su Kennethu susilaukė dar keturių vaikų, įskaitant dvynes mergaites, gimusias 1955-aisiais Tenterfilde. Katherine Knight buvo viena iš šių dvynių. 1959-aisiais, kai mergaitei buvo ketveri, buvęs jo motinos vyras J. Roughanas mirė, o du vyresni sūnūs, kurie iki tol gyveno su juo, persikėlė pas Barbarą ir jos meilužį. 

Reikia pasakyti, kad Kennethas Knightas toli gražu nebuvo svajonių vyras. Jis buvo smurtaujantis alkoholikas, kuris prievartavo Barbarą ir iki dešimties kartų per dieną. Kai jis užsimanydavo lytinių santykių, turėjo gauti jų čia ir dabar, kitaip moteris buvo talžoma it bokso kriaušė. 

Savo ruožtu Barbara dažnai pasakodavo dukroms intymias savo seksualinio gyvenimo detales, kaip ji nekenčia sekso ir vyrų. Tiesa, nors gyveno su Kennethu, meilužių ji turėjo ne vieną ir ne du. Vėliau, kai Katherine pasiskundė motinai, jog vienas iš jos partnerių reikalauja, kad ji dalyvautų sekso akte, nors ji nenori, Barbara liepė dukteriai „pakentėti ir nustoti skųstis“.

Katherine sakė, kad ją dažnai seksualiai išnaudojo keli jos šeimos nariai, tai tęsėsi iki jai sukako 11 metų. Nors kilo abejonių dėl kai kurių jos pasakojamų įvykių detalių, psichiatrai patvirtino, kad Katherine nemeluoja, o seksualinio smurto jos atžvilgiu faktą patvirtino keli šeimos nariai.

Be dvynės sesers, vienintelis asmuo, su kuriuo Katherine artimai bendravo, buvo jos dėdė Oskaras Knightas, tituluotas raitelis. Ji buvo sugniuždyta, kai mylimas dėdė  1969-aisiais nusižudė ir net tvirtindavo, kad ją aplanko velionio dvasia. Tais pačiais metais šeima persikėlė gyventi į Aberdyną.

Nevaldomi agresijos priepuoliai kamavo nuo vaikystės

Vidurinėje mokykloje Katherine sakė besijautusi labai vieniša ir atstumta, tačiau klasės draugai prisimena ją kaip agresyvią ir neprognozuojamą. Kartą mokykloje ji ginklu užpuolė vieną berniuką, taip pat buvo sužalota mokytojo, kuris vėliau, kaip buvo nustatyta, tik bandė apsiginti nuo agresyvios paauglės. 

Metusi mokyklą, būdama 15 metų, neišmokusi nei skaityti, nei rašyti, Katherine įsidarbino sukirpėja drabužių fabrike. Po dvylikos mėnesių ji išvyko pradėti to, ką vadino savo „svajonių darbu“: pjaustyti mėsos subproduktus vietinėje skerdykloje. Ten ji greitai buvo paaukštinta iki iškaulintojos ir gavo savo asmeninį mėsininko peilių rinkinį. Namuose peiliai buvo pakabinti virš jos lovos, kad, kaip sakė pati Katherine, jie „visada būtų po ranka, jei man jų prireiktų“. Šie peiliai keliavo su ja visur ir visuomet buvo pakabinti prie lovos iki pat moters sulaikymo ir įkalinimo.

Vos neužmušė sutuoktinio

Pradėjusi „suaugusios“ moters gyvenimą  Katherine  sutiko  Davidą Stanfordą Kelletą. Pora susipažino 1973-iaisiais, jie buvo bendradarbiai. Kelletas stipriai gėrė ir pasakojo, kad jo alkoholizmą sukėlė  traumuojantys įvykiai iš ankstesnio darbo geležinkelyje: pirma, geriausias draugas žuvo jo akivaizdoje per traukinio manevravimo metu įvykusią avariją. Vėliau jis tapo siaubingos avarijos Kempsey mieste liudininku, kuomet į mokyklinį autobusą rėžėsi traukinys, 6 vaikai žuvo, daugybė buvo sužeisti. Galiausiai Davidas prarado darbą geležinkelyje dėl pablogėjusio elgesio ir veiklos rezultatų, tačiau netrukus įsidarbino netoliese esančioje Aberdyno skerdykloje ir artimai susidraugavo su Katherine broliu.

Netrukus pora tapo artima. Kadangi  Davidas nuolat gėrė ir dažnai įsiveldavo į konfliktus, Katherine įsikišdavo nevengdavo ginti jį kumščiais. Aberdyne moteris buvo gerai žinoma dėl to, kad fiziškai smurtaudavo tiek prieš vyrus, tiek prieš moteris, jei tik jai kažkas nepatikdavo. Davidas vedė Katherine 1974-aisiais. 

Vestuvių naktį  nuotaka bandė pasmaugti jaunikį. Vėliau ji paaiškino, kad taip nutiko todėl, kad Davidas su ja vos tris kartus lytiškai pasantykiavęs, užmigo, o moterį tai supykdė. 

Ši santuoka buvo tikras pragaras vargšui Davidui. Kartą būdama nėščia Katherine sudegino visus jo drabužius ir batus, kartą trenkė jam per pakaušį keptuve vien dėl to, kad vyras vėlai grįžo namo iš smiginio varžybų finalo.

Bijodamas dėl savo gyvybės Davidas po šio išpuolio pabėgo iš namų pas kaimyną, kur netrukus neteko sąmonės. Paaiškėjo, kad nuo smūgio keptuve vyrui lūžo kaukolė, jis buvo ilgai gydomas ligoninėje. Policija norėjo pareikšti kaltinimus Katherine dėl žmogaus sužalojimo, bet ji įkalbėjo Davidą nerašyti prieš ją pareiškimo.

Bandė nužudyti naujagimę savo dukrą

1976-ųjų gegužę, netrukus po pirmosios dukters Melissos Ann gimimo, Davidas paliko Katherine dėl kitos moters ir persikėlė į Kvinslandą. Kitą dieną po to Katherine buvo pastebėta agresyviai stumdanti savo naujagimę vežimėlyje, jį purtydama ir smarkiai stumdama iš vienos gatvės pusės į kitą.

Sunerimę dėl mažylės saugumo, kaimynai iškvietė specialiąsias tarnybas, Katherine paguldyta į ligoninę, kur jai buvo diagnozuota pogimdyminė depresija.

Po kelių savaičių medikai nusprendė, kad moters būklė pagerėjo ir galima ją išleisti namo. Vos išėjusi iš ligoninės,  Katherine paguldė dviejų mėnesių dukrelę Melissą ant geležinkelio bėgių, tikėdamasi, kad kūdikį pervažiuos traukinys. Tada pavogė kirvį, nuėjo į miestą ir grasino nužudyti kelis žmones. 

Kol Katherine siautėjo mieste su kirviu, benamis, kurį visi vadino „Senuoju Tedu“, eidamas palei traukinio bėgius pastebėjo ant jų gulintį kūdikį. Dar kelios minutės ir šiuo maršrutu važiavęs traukinys būtų mirtinai sužalojęs mažąją Melissą. Katherine buvo suimta ir vėl nuvežta į ligoninę, bet kitą dieną pareikalavo būti išleista ir iš gydymo įstaigos išsiregistravo. Dukra jai grąžinta nebuvo.

Po išpuolio – į psichiatrijos ligoninę

Po kelių dienų vis agresyvesnė Katherine vienu iš savo mėsininko peilių perrėžė atsitiktinai sustabdytai automobilio vairuotojai veidą ir pareikalavo, kad ši nuvežtų ją į Kvinslandą pas buvusį vyrą. Išsigandusi auka sugebėjo pabėgti sustojus degalinėje, tačiau kol atvyko policija, Katherine įkaitu paėmė jauną vaikiną, kurį grasino papjauti. Moteris buvo nuginkluota, kai policija užpuolė ir neutralizavo ją šluota (ginklus bijota naudoti, siekiant nesužeisti įkaito) ir paguldyta į Morisseto psichiatrijos ligoninę.

Katherine buvo paleista iš ligoninės 1976-aisiais ir persikėlė į Ipsvičą, miestą į vakarus nuo Brisbeno, kur įsidarbino mėsos fabrike. Neįtikėtina, tačiau per galvą iš keptuvės gavęs Davidas grįžo pas agresyviąją žmoną ir vėl apsigyveno su ja. 1980-aisiais jiems gimė dar viena dukra Natasha Maree. 1984-aisiais Katherine paliko vyrą ir persikėlė į savo tėvų namus Aberdyne, paskui į nuomojamą namą netoliese esančiame Musvelbruke. Nors grįžo į darbą skerdykloje, kitais metais ji susižalojo nugarą ir tapo neįgalia.  Dėl to Katherine gavo neįgalumo pensiją ir soacialinį būstą Aberdyne.

Nauja meilė

Johnas Charlesas Thomas Price'as buvo trijų vaikų tėvas, kai Katherine užmezgė su juo romaną. Pasak aplinkinių, jis buvo „nuostabus vyrukas“, kurį mėgo visi jį pažinoję. Johno santuoka nutrūko 1988-aisiais. Dvejų metų dukra liko su buvusia žmona, o su juo gyveno du vyresni vaikai. Kai 1995-aisias Katherine atsikraustė į jo namus, Johnas puikiai žinojo apie prastą jos reputaciją ir praeities smurto protrūkius. Tačiau jo vaikams moteris patiko, jis uždirbdavo daug pinigų dirbdamas vietinėse kasyklose, darbo valandos buvo ilgos ir namuose šeimininkaujančios bei vaikus prižiūrinčios moteriškos rankos Johnui labai trūko. Po gydymo psichiatrijos ligoninėje Katherine elgesys buvo gerokai pasitaisęs, tad pora iš pradžių gyveno tikrai gražiai ir idiliškai.

1998-aisias Katherine ir Johnas susiginčijo dėl jo atsisakymo ją vesti. Keršydama moteris nufilmavo daiktus, kuriuos vyras tariamai pavogė iš darbo, ir nusiuntė juostą jo viršininkui. Nors tie daiktai buvo pasenę medicininiai rinkiniai, kuriuos jis paėmė iš įmonės šiukšlių dėžės, Johnas buvo atleistas iš darbo, kurį dirbo septyniolika metų. Tą pačią dieną jis išvarė Katherine ir ji grįžo į savo namus, o žinia apie tai, ką moteris padarė, pasklido po visą miestą. Po kelių mėnesių Johnas vėl atnaujino santykius, nors dabar atsisakė leisti Katherine gyventi pas jį. Nepaisant to, moteris buvo dažna viešnia tuose namuose. Tačiau smurto išpuoliai vyro atžvilgiu vis dažnėjo ir dauguma jo draugų be artimųjų nusisuko nuo jo, negalėdami suprasti, kodėl šis tęsia tragiškus santykius su psichiškai nestabilia moterimi.

Paskerdė mylimąjį

2000-ųjų vasarį Katherine eilinio pykčio priepuolio metu peiliu smogė Johnui į krūtinę. Vasario 28-ąją Johnas kreipėsi į teismą, prašydamas skirti  Katherine įpareigojimą nesiartinti prie jo ir vaikų. Tą popietę vyras pasakė savo bendradarbiams, kad jei kitą dieną neatvyks į darbą, tai reikš, kad Katherine jį nužudė. 

Nepaisant kolegų prašymų, kad vyras negrįžtų namo ir apsistotų kur nors kitur, jis pareiškė, kad bijo, jog psichiškai nestabili moteris gali nuskriausti jo vaikus, jei šis negrįš.

Grįžęs namo, Katherine jis nerado. Paaiškėjo, kad ši išsiuntė vaikus miegoti pas draugą. Po to Johnas vakarą praleido su kaimynais, namo grįžo apie 23 valandą ir nuėjo miegoti.

Anksčiau tą dieną Katherine nusipirko naują juodą apatinio trikotažo komplektą. Į Johno namus ji parėjo, kai jis miegojo, keletą minučių sėdėjo žiūrėdama televizorių, tada nusiprausė po dušu. Tada ji pažadino Johną ir jie turėjo lytinių santykių, po kurių vyras užmigo.

Kitą dieną 6 val. ryto kaimynas susirūpino, kad Johno automobilis vis dar stovi kieme, o jam neatvykus į darbą,  viršininkas išsiuntė vieną darbuotoją pažiūrėti, kas negerai. 

Ir kaimynas, ir kolega bandė belstis į Johno miegamojo langą, tačiau pastebėję kraują ant lauko durų nedelsiant iškvietė policiją.

Išlaužę namo duris pareigūnai rado Johno kūną, o Katherine  rasta komos būsenoje, perdozavusi vaistų. Paaiškėjo, kad moteris ketino subadyti miegantį Johną peiliu, tačiau jis pabudo nuo dūrių ir bandė bėgti. Vyrui pavyko pasiekti ir  atidaryti lauko duris, tačiau jis buvo nutemptas atgal į koridorių, kur galiausiai mirė nukraujavęs. 

Vėliau Katherine nuvyko į Aberdyną ir bankomate iš vyro sąskaitos išėmė 1000 dolerių. Johno skrodimas atskleidė, kad jam buvo smogta peiliu mažiausiai 37 kartus – tiek į priekinę, tiek į galinę kūno dalį, o daugelis smūgių buvo nutaikyta į gyvybiškai svarbius organus.

Iš kūno dalių – pietūs vaikams

Praėjus kelioms valandoms po Johno mirties, Katherine nudyrė jam odą ir pakabino kūną ant mėsos kablio. Tada nukirto galvą ir iškepė kai kurias jo kūno dalis, patiekdama mėsą su keptomis bulvėmis, morkomis, moliūgais, burokėliais, cukinijomis, kopūstais ir padažu. Stalas buvo gražiai padengtas – Katherine ruošėsi sumaitinti kūno dalis vyro vaikams. Johno galva buvo rasta puode su daržovėmis. Puodas vis dar buvo šiltas, iš to policijos tyrėjai nusprendė, kad galvos troškinį moteris ruošė anksti ryte. Laimei, vaikai taip anksti nebuvo spėję grįžti namo ir savo tėvo paragauti jiems neteko. Psichopatė pagaliau buvo suimta.

Vaidino nepakaltinamą

Pirminis pasiūlymas pripažinti moterį kalta dėl netyčinės žmogžudystės buvo atmestas. Savo kaltės Katherine nepripažino ir teigė apskritai neatsimenanti nieko, kas tą naktį įvyko.

Moteris ir jos gynėjai visais būdais stengėsi įrodyti teismui, kad ji yra nepakaltinama ir reikia jai skirti amnestiją, blogiausiu atveju – privalomą psichiatrinį gydymą. Tačiau teismo psichiatrinė ekspertizė parodė, kad ši puikiai suprato savo veiksmus, nusikaltimui ruošėsi ir jį planavo. Tai nebuvo afekto būsenoje įvykdyta žmogžudystė.

Griežčiausia moteriai skirta bausmė Australijos istorijoje

2001-ųjų lapkričio 8 dieną Katherine nuteista kalėti iki gyvos galvos, be galimybės prašyti malonės. Tai pirmas kartas Australijos istorijoje, kai tokia bausmė buvo paskirta moteriai. 

2006-ųjų birželį Katherine apskundė nuosprendį iki gyvos galvos, teigdama, kad tokia bausmė be galimybės kažkada vėl išvysti laisvę yra per griežta. Teisėjai Peteris McClellanas, Michaelas Adamsas ir Megan Latham rugsėjį atmetė apeliacinį skundą, savo nuosprendyje pabrėždami: „Tai buvo pasibaisėtinas nusikaltimas, beveik neįsivaizduojamas civilizuotoje visuomenėje“.

Bausmę žudikė atlieka Silverwater moterų pataisos centre, kur dienas leidžia iki dabar.