Tyrimas: Šiaulių apskrities gyventojai rūšiuoja aktyviau nei vilniečiai ir kauniečiai

Kur išmetate panaudotą dantų šepetėlį? Jeigu renkatės plastiko konteinerį – jūs priklausote daugumai (57 %) Lietuvos gyventojų, kurie klysta. Dantų šepetėliai, kaip ir visas plastikas, kuris nėra pakuotė, turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerius.

Jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo žinias ir elgseną analizuoja pirmoji ir didžiausia šalyje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Šių metų vasarį atlikto tyrimo metu internetu apklausta 1200 gyventojų nuo 18 iki 74 metų. Tyrime dalyvavo ir Šiaulių apskrities gyventojai.

Lenkia Kauną ir Vilnių

Tyrimo duomenimis, 58 % Šiaulių apskrities gyventojų atliekas rūšiuoja nuolat – tai beveik atitinka šalies vidurkį (57 %) ir lenkia Kauno (53 %) bei Vilniaus (52 %) apskritis. Dar 35 % šiauliečių rūšiuoja dažnai, bet ne visada, o visai nerūšiuojančiųjų dalis išlieka labai maža – tik 2 %.

„Džiaugiamės, jog Šiaulių gyventojai vis aktyviau rūšiuoja – tai rodo, jog mūsų bendros pastangos kuriant ir plečiant pirminio rūšiavimo infrastruktūrą duoda gerų vaisių. Ir toliau tai tęsime, lygiagrečiai šviesdami bei edukuodami gyventojus, nes svarbu ne tik tai, kad vis daugiau gyventojų rūšiuoja, bet ir tai, kad rūšiuotų teisingai, ir kad kuo daugiau atliekų būtų galima perdirbti,“ – sako Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) direktorius Žilvinas Šilgalis.

Šiauliai išsiskiria ir aukštu pasitikėjimu savo žiniomis – net 28 % gyventojų teigia visada žinantys, kaip teisingai rūšiuoti. Tai antras rezultatas šalyje po Panevėžio (33 %), ir lenkia Alytų (26 %), Klaipėdą (24 %) bei Kauną (21 %). Vos 5 % gyventojų pripažįsta, kad visiškai nežino, kaip rūšiuoti.

Lietuvoje visai nerūšiuoja tik 2% gyventojų

Palyginti su 2024 metais, nuolat rūšiuojančių gyventojų dalis beveik nepakito – pernai ji siekė 56 %, šiemet – 57 %. Dažnai, bet ne visada rūšiuojančiųjų skaičius taip pat stabilus ir sudaro 34 %. Niekada nerūšiuojančių gyventojų dalis išlieka labai nedidelė – vos 2 %.

„Šie skaičiai atspindi stabilų gyventojų įprotį ir sąmoningą pasirinkimą rūšiuoti savo atliekas. Klaidas galima ištaisyti, svarbiausia – motyvacija ir ryžtas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvoje perdirbta 64,8 % pakuočių atliekų – tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. To nebūtume pasiekę be gyventojų pagalbos, nes kokybišką žaliavą įmanoma gauti tik iš tinkamai išrūšiuotų, neužterštų pakuočių atliekų,“ – pabrėžia Asta Burbaitė, organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Aktyviausiai rūšiuoja individualių namų gyventojai ir vyresni žmonės

Šių metų tyrimo duomenimis, aktyviausiai atliekas rūšiuoja individualių namų gyventojai (71 %) ir vyresnio amžiaus žmonės (45–74 metų amžiaus grupėje – 68 %). Jaunesnių respondentų grupė (18–44 m.) rūšiuoja pastebimai rečiau – tik 42 % iš jų tai daro reguliariai.

„Gali pasirodyti paradoksalu, tačiau iš pažiūros progresyvūs jauni žmonės rūšiuoja gerokai rečiau nei vyresnio amžiaus gyventojai. Tam, kad jaunas žmogus iš tiesų keistų savo įpročius, neužtenka vien bendrų žinučių –

reikia aiškių motyvatorių, nuoseklaus švietimo ir aktyvaus įtraukimo. Tai susiję tiek su spartesniu gyvenimo tempu, tiek su branda, kuri natūraliai paskatina sąmoningesnį gyvenimo būdą“, – pažymi Asta Burbaitė.

Įdomu ir tai, kad individualių namų ar kotedžų gyventojai rūšiuoja gerokai aktyviau nei gyvenantys daugiabučiuose. Pavyzdžiui, gaminių pakuotes rūšiuoja 53% individualių namų gyventojų, palyginti su 43 % gyvenančių daugiabučiuose. Skardines ir metalinius dangtelius rūšiuoja net 75 % individualių namų gyventojų, kai daugiabučiuose šis skaičius siekia 59 %.

Pagrindinė motyvacija rūšiuoti – patogi infrastruktūra

Didžiausią įtaką gyventojų sprendimui rūšiuoti turi patogi infrastruktūra – tai nurodė 48 % apklaustųjų. Be to, svarbūs ir aplinkosauginiai motyvai (45 %) bei rūpestis dėl didėjančių sąvartynų plotų (41 %). Vis dėlto net 23 % gyventojų vis dar abejoja, ar jų išrūšiuotos atliekos iš tiesų yra perdirbamos ir tinkamai sutvarkomos.

„Infrastruktūros prieinamumas ir patogumas išlieka esminiais veiksniais, tačiau gyventojams taip pat reikia ir skaidresnės, aiškesnės informacijos apie atliekų perdirbimo procesus. Be to, matome, kad ir ekonominės paskatos galėtų būti veiksmingos – net 46 % respondentų teigia, kad rūšiuotų aktyviau, jei gautų finansinį paskatinimą, pavyzdžiui, nuolaidas mišrių atliekų surinkimui. Kai kurios savivaldybės tai jau sėkmingai taiko, ir rezultatai rodo teigiamą poveikį“, – pabrėžia Asta Burbaitė.

Dažniausiai rūšiuojamų atliekų TOP

Dažniausiai rūšiuojamų atliekų trejetas nekinta – tai stiklo tara, plastikinės bei popieriaus ar kartono pakuotės – jas rūšiuoja iki 90 % gyventojų. Tačiau šiemet tyrimas atskleidė ir teigiamų pokyčių: rūšiuojančių skardines ir metalinius dangtelius padaugėjo 4 procentiniais punktais – šiuo metu jas rūšiuoja 66 % gyventojų. Taip pat 3 procentiniais punktais padaugėjo rūšiuojančių įvairias produktų pakuotes – dabar jas rūšiuoja 47 % apklaustųjų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad dalis atliekų vis dar kelia painiavą – net 32 % gyventojų „Tetra Pak“ pakuotes neteisingai išmeta į popieriaus konteinerį, nors jos turėtų būti rūšiuojamos kaip plastikas. Dar daugiau žmonių klysta rūšiuodami plastikines konstruktoriaus kaladėles ar kitus žaislus – net 83% gyventojų jas išmeta į plastiko konteinerį, nors jos turėtų iškeliauti kartu su mišriomis atliekomis. Tekstilės rūšiavimas išlieka vangus – ją rūšiuoja tik 8 % gyventojų, o elektronikos atliekas – vos 3 % apklaustųjų.

„Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad gyventojams vis dar trūksta aiškios ir nuoseklios informacijos apie sudėtingesnes atliekų kategorijas. Ateities tikslas turi būti ne tik paskatinti žmones rūšiuoti daugiau, bet ir padėti tai daryti teisingai, mažinant neteisingo rūšiavimo atvejus“, – apibendrina „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

Daugiau informacijos apie tinkamą atliekų tvarkymą ŠRATC interneto tinklalapyje www.sratc.lt.