Rūkymas ir nėštumas

Rūkymas ir nėštumas – tai du nesuderinami dalykai, todėl rūkymo klausimas yra itin svarbus, kai moteris pradeda lauktis vaikelio ir tampa atsakinga ne tik už savo, bet ir už būsimo vaikelio sveikatą.

Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12. Anglies monoksidas tiesiogiai sutrikdo deguonies pernašą vaisiui, todėl jis gyvena nuolatinėmis deguonies stygiaus sąlygomis.

Nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Nepavykus mesti rūkyti iki nėštumo, moteris tai gali padaryti nėštumo metu.

Kas gali atsitikti vaisiui, jei nėščioji rūkys?

Rūkymas padidina riziką:

– negimdinio nėštumo 1,5–2,5 karto, kadangi rūkant į organizmą patenkančios medžiagos slopina kiaušintakių gleivinės peristaltiką ir vaisius vystosi kiaušintakyje;

– persileidimo iki 25 proc., ir tai tiesiogiai susiję su rūkymo intensyvumu;

– vaisiaus apsigimimų. Tai įtakoja rūkymo metu išsiskiriančios toksinių savybių turinčios medžiagos;

– priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo 1,9 – 4,2 karto;

– priešlaikinio gimdymo rūkančios moterys iki 2 kartų dažniau gimdo prieš laiką (iki 37 nėštumo savaitės);

– placentos atšokos: rūkymas nėštumo laikotarpiu iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę dėl nepakankamai gaunamo deguonies kiekio;

– placentos pirmeigos iki 3 kartų dažniau diagnozuojama placentos pirmeigos tikimybė (dėl patiriamos nuolatinės deguonies stokos, placenta vystosi didesnė ir padidėja tikimybė siekti gimdos kaklelį);

– vaisiaus, naujagimio žūties 1,2 – 1,4 karto. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Rūkymas nėštumo laikotarpiu yra patvirtintas staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnys;

– per mažo naujagimio gimimo svorio. Labiausiai tai įtakoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus. Priešingu atveju, naujagimis turi 1,5 – 3,5 karto didesnę tikimybę būti mažesnio gimimo svorio ( <2500 g.).

Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio naujagimio svorio tikimybe.

Rūkymas ir žindymas

• nikotinas slopina prolaktino gamybą;
• rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200–250 ml;
• rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių;
• nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Vaikas būna neramesnis;
• moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Pasaulio sveiktos organizacija rekomenduoja maitinti kūdikį iki 6 mėn.;
• rūkančių maitinančių moterų kūdikius dažniau kankina pilvo diegliai.

Tyrimais nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujyje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas.

Neigiama rūkymo nėštumo metu įtaka gali pasireikšti ne tik vaisiui, naujagimiui, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą. Kartu  tai yra nuo motinos priklausomas koreguojamas rizikos veiksnys, kurį galima  pašalinti. Taip būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir pasekmėms.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė